Pasvalio  rajonas plyti šiaurės Lietuvoje.  Tai tipiškas Respublikos šiaurinės dalies lygumų (Žiemgalos, Mūšos - Nemunėlio žemumos) rajonas-derlingų upių slėnių kraštas, stokojantis vietovaizdžių su skirtinga orografija, geologija bei hidrografija. Tai sąlygoja gana skurdžią gamtinių sąlygų (gamtinės įvairovės) gamą.  Tik pietrytinėje rajono dalyje, Žaliosios girios pakraščiais bei kai kurių upių slėniuose, aptinkama didesnė gyvosios gamtos kompleksų įvairovė. Kraštui būdingų lygumų atsiradimo priežastis yra net prieš 350 milijonų metų plytėjęs vandens baseinas – senovinės negilios marios, kurios, nuosėdoms kaupiantis, seklėjo. Dugne susidarė gipso klodai, juos uždengė kitokios nuosėdos, ir vanduo turėjo „pasitraukti”. Geografas Česlovas Kudaba teigė, kad marių vanduo prasigraužė šiauriniame marių krante ir ištekėjo Bauskės, Rygos įlankos kryptimi.Pasvalio rajonui būdingi karstiniai reiškiniai – smegduobės, dar vadinamos „gyvosiomis gamtos akimis“. Sniego ir lietaus vanduo per plyšius ir plyšelius skverbdamasis gilyn tirpdo ten slūgsančius gipso klodus. Ištirpusio gipso vietoje atsiranda tuštuma. Kai ji pasidaro tokio dydžio, kad viršuje likęs žemės sluoksnis nebeatlaiko savo svorio, prasideda griūtis – susiformuoja smegduobė. Daugybė karstinių įgriuvų išsibarsčiusių nuo Pasvalio Biržų link.

Vėliau paviršių lygino slinkdami ledynai. Maždaug 1 km storio ledo luitai sustodavo ir 200–300 metų „ilsėdavosi“ palikdami išgulėtas daubas. Tad ir žemiausia rajono vieta Latvijos pasienyje prie Mūšos yra vos 16 metrų virš jūros lygio. Aukščiausia vieta yra rajono vakaruose Žiemgalos ir Mūšos–Nemunėlio žemumas skiriančiame Linkuvos kalvagūbryje: ties Kriaušiškių kaimu Velniakalnis iškilęs iki 75,2 metrų. Be kalvagūbrio, kraštovaizdį keičia Mūšos ir jos intakų Mažupės, Tatulos, Lėvens, Pyvesos, Jiešmens slėniai. Ežerų rajone nėra, telkšo tik keletas nedidelių tvenkinėlių. Ledynmečiai atnešė didžiulius riedulius, iš kurių iki šiol išlikę Petraičių (Daujėnų seniūnijoje) ir Banionių (Pumpėnų seniūnijoje) akmenys. Ledynmečių palikimas yra ir žvyro, smėlio sluoksniai, molingos dirvos, kaip romantiškai sakoma, - ąžuolų ir kviečių žemė.

Tai vienas labiausiai urbanizuotų ir sukultūrintų rajonų Lietuvoje su išvystytu žemės ir miškų ūkiu. Natūralių gamtinių plotų Pasvalio rajone yra išlikę daug mažiau negu vidutiniškai Respublikoje. Vietoj kadaise plytėjusių turtingų gyvūnų ir augalų rūšių pievų bei pelkių šiandien randame nusausintas, žemės ūkio naudmenomis paverstas lygumas.

 Pasvalio rajonas užima 2 proc. Lietuvos teritorijos. Rajonas suskirstytas į 11 seniūnijų: Daujėnų, Joniškėlio apylinkių, Joniškėlio miesto, Krinčino, Namišių, Pasvalio apylinkių, Pasvalio miesto, Pumpėnų, Pušaloto, Saločių, Vaškų.

 Rajone 2014 m. sausio 1 d. duomenimis gyveno 27245  žmonės, arba 0,92 proc. Lietuvos gyventojų iš jų: 7495 Pasvalyje, 1223 Joniškėlyje. Gyventojų tankumas: 21,1 žm./kv. km. Dauguma  gyventojų įsikūrę kaimuose ir nedideliuose miesteliuose, vadinamuose bažnytkaimiuose.